įteisinti


įteisinti
įtéisinti tr. 1. 578, NdŽ, pripažinti teisėtu, atitinkančiu įstatymus, leistinu: Laikas neteisėtumo neįteisina Vaižg. Įtéisinti faktines vedybas . Kiekviena rimtesnė sąjunga turi būti įteisinta .prk. laikyti tinkamu, priimtinu: Urbanistikoje buvo įteisintas taisyklingas miestų planavimas . 2. NdŽ, suteikti tam tikras teises, įgalioti. \ teisinti; apteisinti; atiteisinti; įteisinti; išteisinti; nuteisinti; pateisinti; prasiteisinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • įteisinti — įtéisinti vksm. Įtéisinti žẽmės núomą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • persikėlėlis — pérsikėlėlis, pérsikėlėlė dkt. Įtéisinti žẽmės nuosavýbės negalė̃s nė vienas pókario pérsikėlėlis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • persikėlėlė — pérsikėlėlis, pérsikėlėlė dkt. Įtéisinti žẽmės nuosavýbės negalė̃s nė vienas pókario pérsikėlėlis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apteisinti — tr. Rtr, KŽ; Lex41, Q408, H179, Sut, N, KII123 1. K, R169, MŽ385, J žr. pateisinti 1. ║ refl. R, MŽ, Sut, N, KŽ: Moka dabar vaikai apsiteisinti Krš. 2. žr. išteisinti 2: Žmogus buvo nekaltas, dėl to ir teismas apteisino Trg. Apteisins, dabok Klt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atiteisinti — tr. Rtr, KŽ, atateisinti Š, atteisinti K; N 1. įrodyti, įtikinti esant ką teisų, nekaltą, apginti: Atiteisinau aš jįjį, jau jis nebus urpiamas, olbijamas J. ║ refl. Sut, N, K, KII123,286, KŽ pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dekretuoti — dekretuoti, uoja, ãvo tr. TrpŽ įteisinti, nustatyti dekretu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išteisinti — tr. 1. LL265,269, NdŽ, KŽ įrodyti esant teisų, laikyti nekaltu, apginti: Aš išteisinu antvyskupį, jis turėjo teisę patvirtinti naują draugiją Blv. ║ refl. SD148, Sut, N, Š, LL265, Rtr pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą: Versk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kanonizuoti — kanonizuoti, uoja, ãvo tr. 1. rš bažn. įtraukti į šventųjų skaičių. 2. TrpŽ įteisinti, paversti nepajudinama, privaloma taisykle …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuteisinti — tr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD386, R, Sut, N, M 1. pasakyti, įrodyti esant teisų, nekaltą, apginti: Nuteisink mane, bo aš prapulsiu J. Jūs este, kurie patys save nuteisinate po žmonėmis, bet Dievas pažįsta širdis jūsų Ch1Luk16,15. | refl. Sut, N, Š …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pateisinti — tr. Rtr, KŽ; VĮ 1. teigti, įrodyti ką esant teisų, nekaltą, nesmerktiną, apginti: Be reikalo pirma žmoną jo pakaltindavom, o jį pateisindavom Krs. ║ refl. Š pasiaiškinti dėl ko nors, įrodyti savo teisumą: Pasiteisinęs nuovargiu, jis išėjo namo… …   Dictionary of the Lithuanian Language